Kosova Hacker's Zone

Khz-CreW
 
ForumForum  PortaliPortali  CalendarCalendar  PytėsoriPytėsori  KėrkoKėrko  Lista AnėtarėveLista Anėtarėve  Grupet e AnėtarėveGrupet e Anėtarėve  RegjistrohuRegjistrohu  identifikimiidentifikimi  

Share | 
 

 Diqka rret Kuranit

Shko poshtė 
AutoriMesazh
cracker psycho
Fillestar
Fillestar
avatar

Numri i postimeve : 112
Age : 30
Registration date : 30/06/2008

MesazhTitulli: Diqka rret Kuranit   Sat Aug 02, 2008 4:06 pm

Kur’ani si libėr i shenjt, pėr tėrė myslimanėt edhe te shqiptarėt ka vend tė veēantė nderi, si dhe posedon pėrkrahės tė shumtė. Nga shqiptarėt i pari qė filloi ta pėrkthej Kur’anin ishte Sami Frashėri. Por, Sami Frashėri Kur’anin e kishte pėrkthyer nė gjuhėn turke, kėshtu qė perandoria osmane nuk e botoi kėtė pėrkthim tė Kur’anit, nė atė kohė.

Nė fillim ėshtė mirė qė tė ceket se koncepti qė ėshtė krijuar nga disa dijetarė islam shqiptarė –pa ndonjė qėllim tė caktuar - se Kur’ani ėshtė “Kushtetuta e jetės sė myslimanit”, ėshtė plotėsisht i gabuar. Kur’ani nuk duhet krahasuar me aktet normative juridike qė pėrpilohen nga njerėzit dhe janė tė pėrkufizuara nė hapėsirė dhe kohė tė caktuar.

Kur’ani si libėr i shenjt, pėr tėrė myslimanėt edhe te shqiptarėt ka vend tė veēantė nderi, si dhe posedon pėrkrahės tė shumtė.


Dr. Feti Mehdiu
Nga shqiptarėt i pari qė filloi ta pėrkthej Kur’anin ishte Sami Frashėri. Por, Sami Frashėri Kur’anin e kishte pėrkthyer nė gjuhėn turke, kėshtu qė perandoria osmane nuk e botoi kėtė pėrkthim tė Kur’anit, nė atė kohė. Mė vonė, pėrkthimi i Kur’ani Kerimit nė gjuhėn shqipe filloi tė botohet nė fillim tė shekullit njėzet nga ana e rilindėsit tė madh kombėtar Naim Frashėrit.


Mė pastaj, pėrpjekja nė rradh e pėrkthimit tė Kur’anit nė gjuhėn shqipe u bė nga njė bashkatdhetar i besimit krishterė, i quajtur Ilo Mitkė Qafzezi. Qafzezi ishte nga qyteti i Korēės qė jetoi nė vitet 1862-1964, ishte studiues i njohur i historisė sonė mesjetare dhe mė gjerė. Ilo Mitkė Qafzezi pėr pėrkthimin e Kur’anit shfrytėzoi Kur’anin e pėrkthyer nė gjuhėn Angleze, nga Xhorxh Sale (George Sale). Kėshtu qė, pjesėn e parė tė pėrkthyer ai arriti ta botoj nė Rumani, nė vitin 1921. Siē kishte deklaruar edhe vetė Qafzezi se, pėrkthimin e Kur’anit e kishte bėrė pėr atdhetarėt e tij qė jetonin nė Amerikė. Pjesėn e dytė tė pėrkthimit Qafzezi e botoi nė vitin 1927 nė qytetin historikė tė Shqipėrisė, nė Korēė. Ai nė hyrjen e pėrkthimit tė parė shkruan: “Ti zgjidhim problemet tona nga librat e hyjnorė. Ne nuk tė jemi rob tė ndjenjave dhe paragjykimeve tona. Ai mė tej vazhdon duke thėnė: ne shqiptarėt duhet tė mposhtim radikalizmin fetarė nėse dėshirojmė tė jemi pjesė e qytetėrimeve botėrore. Sipas ekspertėve shqiptarė tė gjuhės arabe dhe tė islamologjisė, pėrkthimi i Kur’anit nga Ilo Mitkė Qafzezi nuk pėrmban ndonjė vlerė tė ēmuar shkencore, por, megjithatė, duke pasur parasysh faktin se ky pėrkthim i Kur’anit ėshtė pėrkthim i parė nė gjuhėn shqipe, ėshtė pėrkthyer nga gjuha angleze, e jo nga gjuha arabe, madje ėshtė pėrkthyer nga njė shqiptarė i krishterė-ortodoks, meriton vend tė posaēėm nė historinė e islamologjisė dhe nė historinė e pėrkthimit tė Kur’anit nė gjuhėn shqipe.



Pėrpjekjet e para pėr pėrkthimin shkencor tė Kur’ani Kerimit


Pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, nė vitin 1923, edhe mė shumė u shtua interesimi pėr pėrkthimin e Librit tė Zotit. Nė kongresin e parė mysliman u morr vendimi qė nė mėnyrė urgjente duhet pėrkthyer Kur’ani nė gjuhėn shqipe. Nė kėtė konferencė nevoja pėr pėrkthimin e Kur’anit nė gjuhėn shqipe u arsyetua si nevojė shpirtėrore dhe fetare e popullit shqiptar.

Nė krye tė pėrkthimit tė Kur’anit u gjendėn dy hoxhallarėt mė tė mėdhenj tė historisė shqiptare, Hafiz Ali Korēa dhe Hafiz Ibrahim Dalliu (paqa dhe mėshira e Zotit qoftė mbi ta). Kėta dy kolosė ishin tė pėrgatitur dhe tė formuar maksimalisht pėr tė bėrė njė tė tillė, ngaqė kishin studiuar shkencat islame dhe kishin njohuri tė mjaftueshme nga linguistika e atėhershme. Nė atė kohė Hafiz Ali Korēa kishte pėrkthyer 37 ajete dhe dy kaptina tė Kur’anit, tė cilat i kishte botuar nė Shkodėr, nė vitin 1926. Kėtė pėrkthim profesir Ali Korēa e quajti “Kur’ani i madhnueshėm dhe thelbi i tij”. Po nė qytetin e Shkodres, nė vitin 1929 u pėrkthye sureja Jasin, nga Shevket Muka, i njohur si Shkodrani. Kėshtu qė, nė kėtė mėnyrė filluan pėrkthimet e kaptinave tė Kur’anit, derisa dijetari i madh shqiptar, Hafiz Ibrahim Dalliu pėrktheu Kur’anin baskė me komentim, dhe e emėroi “Ajka e kuptimeve tė Kur’ani Qerimit”. Kėtė pėrkthim profesor Dalliu e botoi nė tre vėllime dhe disa fletushka, Ky pėrkthim u botua nė vitet 1929, 1930, 1931 dhe 1942. Ky pėrkthim jo vetėm qė ėshtė njė pėrkthim mė i plotė, por ėshtė bėrė nga njė njohės shumė i aftė i shkencave islame dhe i interpretimit tė mendimit Kur’anor. Pėrkthimit i kėtij Kur’ani zgjati 15 vjetė, kėshtu qė tregon seriozitetin e pėrkthimit dhe tė pėrkthyesit tė kėtij Kur’ani. Krahas kėtyre pėrkthimeve vazhduan edhe pėrkthime tė tjera tė Kur’anit nė gjuhėn shqipe si psh. Pėrkthimi I Abdullah Zambakut, nė Korēė nė vitin 1930. Edhe Ferit Vukopola ishte pėrpjekur tė pėrkthej disa kaptina tė Kur’anit nga gjuha frenge, tė cilin e kishte emėruar: “Disa vargje tė ndritun nga Kur’ani”. Kėshtu vazhduan pėrkthimet e Kur’anit deri pas luftės sė dytė botėrore, ku u botuan pėrkthimet e plota tė Kur’anit tė Madhėruar.




Pas luftės se dytė botėrore pėrkthimi i parė i plotė i Kur’anit tė Madhėruar u bė nė Prishtinė, nga orientalisti i mirėnjohur shqiptarė, dr. Feti Mehdiu. Profesor Mehdiu pėrkthimin e parė te tij e emėroi: “Kur’an-i”, kėtė pėrkthim nė atė kohė e botoi Kryesia e Bashkėsisė Islame e Kosovės, nė vitin 1985, dhe ky pėrkthim i Kur’anit numėronte 787 faqe. Mė vonė Dr. Feti Mehdiu e botoi pėr herė tė dytė pėrkthimin e tij me disa pėrmirėsime, nė kėte rast kėtė pėrkthim e quajti: “Kur’an-i dhe Hija e tij Shqip”. Nė kėtė rradhė pėr botimin e kėtij Kur’ani u kujdesėn Shtėpia botuese Logos – A, nga Shkupi dhe Fondacioni Humanitar nga Stambolli, IHH.

Pas tri viteve tė kėtij pėrkthimi nė skenė u paraqit njė pėrkthim mė komentim i Kur’ani kerimit, i bėrė nga dijetari i madh Shqiptarė, Sherif Ahmeti, nė vitin 1988. Ky pėrkthim i Molla Sherif Ahmetit u botua disa herė nėpėr vende tė ndryshme tė botės si: nė Prishtinė, Kajro, Islamabad tė Pakistanit, Libi, nė Romė tė Italisė dhe pėr herė tė fundit nė Arabin Saudite.

Pas kėtij pėrkthimi menjėherė nė vitin 1990, Muhammed Zekeria Khan, njė albanolog pakistanezė, e pėrktheu Kur’anin nė gjuhėn shqipe dhe e quajti: “Kur’ani i Shenjt”, e botoi nė Islamabad tė Pakistanit, ky pėrkthim kishte gjithsejtė 894 faqe.

Menjėherė pas tij pasoi njė pėrkthim i Kur’anit nga njė hoxhė shumė i devotshėm shqiptarė nga qyteti i Prizrenit, Hasan efendi Nahi, ky pėrkthim u bė nė vitin 1992, ku u botua po nė qytetin e Prizrenit.



Krahas kėtyre pėrkthimeve kemi edhe pėrkthime tė disa kaptinave tė Kur’anit, sidomos tė suresė Jasin.

Pėrkthimi i fundit i Kur’ani Krimit nė gjuhėn shqipe u bė nga Haxhi Selim Stafa, nė vitin 1996 1998, dhe u botua nė Tiranė nga Komuniteti Mysliman i Shqipėrisė. Ky pėrkthim me komentim u pėrkthye nga Kur’ani me komentim i quajtur: “AL MUNTAHAB FI TEFSIRI-L KUR’ANI-L KERIM” qė ėshtė botuar nė Kajro, nė vitin 1988. Kėtė pėrkthim haxhi Selim Stafa e quajti “PĖRZGJEDHJE NĖ KOMENTIMIN E KUR’ANI KERIMIT”, Nė shqip u botua nė dhjetė vėllime, tė cilat vėllime u botuan gjatė dy viteve, gjegjėsisht gjatė viteve 1996-1998.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
qipi-kaka
Fillestar
Fillestar


Numri i postimeve : 4
Age : 26
Registration date : 06/11/2009

MesazhTitulli: Re: Diqka rret Kuranit   Sun Nov 08, 2009 2:45 am

ka me lexu kuranin se e kam po hala nuk e kum lexu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 
Diqka rret Kuranit
Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1
 Similar topics
-
» AGIM GASHI:ATDHEU THĖRRET

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Kosova Hacker's Zone :: Tema te Lira :: Tema te Lira-
Kėrce tek: